Projekto tikslas – ištirti transformacijos laikotarpio Lietuvos gyventojų patirtis ir įvertinti, ar ir kaip posovietinę transformaciją galima laikyti sovietinės modernybės projekto pabaiga. Tyrimu siekiama išnagrinėti, kaip sovietinės modernybės projekto žlugimas ir polinis demontavimas buvo patiriamas Lietuvos gyventojų, kokias emocijas ir kodėl kelia šis laikmetis, kokie transformacijos aspektai atsimenami kaip ryškiausi, labiausiai traumuojantys, džiuginantys, stebinantys, ar ir kaip žmonių pasakojimai apie pokomunistinę transformaciją gali būti interpretuojami kaip modernizacijos proceso pabaigos patirtys.

Projekto uždaviniai: 1. Išskirti esminius sovietinės modernybės Lietuvoje bruožus, kurie galėtų būti reikšmingi transformacijos laikotarpiu, ir suformuoti teorines-metodologines tyrimo gaires. 2. Biografinio interviu metodu surinkti duomenis apie transformacijos laikotarpio Lietuvos gyventojų patirtis keliuose skirtinguose Lietuvos regionuose (atlikti 88 interviu). 3. Ištirti, ar ir kaip transformacijos laikotarpio naratyvuose atsispindi esminių sovietinės modernybės bruožų – industrializacijos, žemės ūkio kolektyvizacijos, ateizacijos ir kt. – temos, įvertinti, kokią vietą šios temos užima transformacijos patirčių pasakojimuose. 4. Pateikti posovietinės transformacijos konceptualizaciją, įvertinant tyrimo duomenis postrevizionistų sovietologų ir sociologinių modernizacijos teorijų kontekste. 5. Tyrimo rezultatus pristatyti Lietuvos ir tarptautinei akademinei bendruomenei.

Projekto metu surinkti interviu garso įrašai ir jų transkripcijos saugomi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Sakytinės istorijos archyve. Dėl prieigos prie duomenų prašome kreiptis el. pašto adresu memory@tspmi.vu.lt.